Labiausiai žinomos ir dažnai randamos – tai paprastojo ąžuolo (Quercus robur) sėklos. Ąžuolo gilės – tiesiog gamtos lobis, tad prisirinkite jų kuo daugiau jei tik galite. Pačias gražiausias ir stambiausias palikite sėjimui, iš jų galėsite užsiauginti savo ąžuoliukus. Juk gyvenime pasitaiko, kai jubiliejaus, klasės ar giminių susitikimo, sūnaus gimimo ar kita proga norėsite pasodinti ąžuoliuką. Iš gilių taip pat galima pasigaminti skanią ir labai sveiką gilių kavą. Gilės tinkamos įvairiems floristiniams darbeliams. Dar giles labai mėgsta įvairūs gyvūnėliai, juk ne veltui kiekvieną rudenį Lietuvos zoologijos sodas organizuoja gilių rinkimo akciją savo augintiniams. Be paprastojo Lietuvoje dar auga ir raudonasis ąžuolas (Quercus rubra), jo gilės dar puošnesnės, jas puošia išraiškingos kepurėlės. Raudonojo ąžuolo gilės pasižymi tomis pačiomis maistinėmis savybėmis kaip ir paprastojo. Tad jeigu netoliese auga šis ąžuolas, prisirinkite ir jo gilių. Žinoma, jei giles naudosite valgymui, svarbu nerinkti šalia gatvės ar kitos užterštos vietos.
Iš spygliuočių galima prisirinkti eglių ir pušų kankorėžių ir iškrapštyti iš jų sėklas. Be paprastosios pušies (Pinus sylvestris) ir paprastosios eglės (Picea abies) Lietuvoje auga dar kelios dešimtys jų kitokių rūšių. Jų sėklos būna nedidelės, 0,2–1 cm dydžio, su sparneliu, kuris padeda sėklytei nuskristi kuo toliau. Kai kurių pušų (kedrinės, sibirinės ir kt.) sėklos valgomos – tai yra kedro riešutai. Iš pušų geriausia sėti retesnes ir puošnesnes pušis: kalninę (Pinus mugo), juodąją (P. nigra), veimutinę (P. strobus), smulkiažiedę (P. parviflora) beti kitas. Tarp eglių irgi yra labai puošnių rūšių, tai: serbinė (Picea omorica), baltoji (P. glauca), dygioji (P. pungens) ir ypač jos melsvaspyglės formos, dar vadinamos sidabrinėmis, bei kt.
Taigi, prisirinkote įvairių sėklų ir nežinote, kaip čia jas dabar pasėti ? Pirmiausiai, tai surinktas sėklas surūšiuokite: ant pokelio ar dėžutės užrašykite augalo pavadinimą, kur ir kada surinkta. Jei sėklos buvo rinktos nuo žemės ir yra purvinos, jas reikia nuvalyti. Galima nuplauti ir pradžiovinti. Jeigu sėklos slepiasi sultingame minkštime (kaip gudobelės, svarainio, šermukšnio, sedulos ir kt.), tą minkštimą reikia nukrapštyti, nes gesdamas jis gali supūdyti ir sėklas. Kai kurių spygliuočių kankorėžiai sėklas laiko tvirtai uždarę viduje ir jas sunku iš ten iškrapštyti. Palaikykite keletą dienų kankorėžius kambaryje, nuo šilto ir sauso oro jie patys atsivers ir sėklytės išbyrės.
Visas sėklas geriausiai sėti lauke tiesiai į paruoštą lysvę ir pažymėti etiketėmis kada ir kas pasėta. Aš sėklas sėju į plastikines dėžutes nuo vaisių, nes lysvėje pasėtas sėklas man išknisa kurmiai ar pelės. Kuo smulkesnės sėklos, tuo plonesniu žemės sluoksniu jas reikia užberti. Kai paspaudžia stipresni šalčiai, ant viršaus užmetu keletą eglišakių. Visų lauke augančių augalų sėklas reikia sėti lauke, o ne šiltoje patalpoje, nes daugeliui sėklų yra būtinas stratifikavimas. Šis žodis skamba gan įmantriai, bet iš tiesų tai elementarus dalykas: sėklai būtinas šaltas periodas, taip susiformavo evoliucijos metu. Sėkla kurį laiką turi pabūti šaltai ir drėgnai, kad joje įvyktų įvairūs cheminiai procesai, kurių pagalba vėliau išdygs sveikas ir stiprus augaliukas.
Pasėję sėklas, nusiteikite laukti, nes nors daugelio augalų sėklų sudygsta pavasarį, bet yra keletas (sedulų, gudobelių, kukmedžių, kt.), kurių daigai pasirodo tik antrais metais – taip jau užprogramuota gamtos. Nors iš sėklų padauginti augalai užauga lėčiau nei daugintume kitais būdais, bet jie būna atsparesni ligoms ir prastoms oro sąlygoms – šalčiui ir sausrai. Jeigu prisirinkote sėklų, bet dėl kokių nors priežasčių negalite šį rudenį pasėti, tad iki pavasario laikykite jas vėsiai ir tamsiai. Tinkamiausia vieta yra ne sausas ir vėsus sandėliukas, kuriame laikote daržoves ir uogienes. Jeigu tokio neturite, kuo puikiausiai tiks ir šaldytuvas, kuriame laikosi +3+5 laipsnių temperatūra. Laikomas sėklas reikia laikas nuo laiko patikrinti ir pavartyti, kad jos gautų deguonies ir nepelytų. Dauguma sėklų išbūna daigios 3–5 metus, bet yra tokių, kaip pvz., sumedėjęs bijūnas, kurios greitai praranda daigumą, jas reikia iš karto sėti.
Jeigu pabandysite rinkti ir sėti sėklas, pamatysite, kad tai tikrai labai smagus užsiėmimas, ypač kai pavasarį iš žemės pasirodys pirmieji daigai. Sėkmės.
Skaitykite daugiau: http://www.manonamai.lt/mano-sodas-ir-kiemas/kiemas/kaip-uzsiauginti-medzius-ir-krumus-is-seklu.d?id=69486008
No comments:
Post a Comment